Interneto uždarbio įstatymai

Teisininkai

Apie Darbo kodekso pakeitimus, kurie įpareigoja darbo skelbime nurodyti algą Nuo m. Interneto uždarbio įstatymaikuriuo darbdaviai įpareigojami darbo skelbime nurodyti informaciją apie siūlomo bazinio tarifinio darbo užmokesčio valandinio atlygio arba mėnesinės algos, arba pareiginės algos pastoviosios dalies dydį ir arba dydžio intervalą. Nors dalis darbo skelbimų siekiant jų patrauklumo jau šiuo metu yra pateikiami su siūlomu interneto uždarbio įstatymai užmokesčiu, tačiau po liepos 26 d.

Įsigaliojus aptariamam DK pakeitimui vertėtų atkreipti dėmesį į galinčius iškilti praktinius taisyklės taikymo klausimus. Kokia atsakomybė būtų taikoma nesilaikant DK 25 str. Tuo atveju, jeigu darbdavys nesilaikys DK 25 str. Atsakomybė už tokį pažeidimą numatyta LR administracinių nusižengimų kodekso 96 str.

• „Sodra“ pradėjo skelbti vidutinio darbo užmokesčio duomenis | gsmcentras.lt
• Almos galimybės
• Kaip užsidirbti pinigų per 60 metų
• Naujos kriptovaliutos 2020 rugpjūtis
• Puiki dvejetainių opcijų sistema
• Verslas nespėja šokti pagal Seimo dūdelę: įstatymo dėl uždarbio skelbimo nesilaiko, nes duota per mažai laiko 25 Jonas Deveikis, LRT.

Jeigu darbdavys pateikė informaciją apie siūlomą darbo užmokestį darbuotojų paieškos agentūrai ar kitam asmeniui, faktiškai talpinančiam darbo skelbimą, tačiau darbo skelbime nebuvo nurodytas siūlomas atlyginimas?

Minėtas LR administracinių nusižengimų kodekso 96 str. Siekiant atsakomybėn už skelbime nenurodytą darbo užmokestį traukti darbdavį turėtų būti įrodyti ne tik jo neteisėti veiksmai, bet ir kaltė.

Jeigu darbdavys gali įrodyti, kad darbuotojų paieškos agentūrai buvo aiškiai nurodęs bei pateikęs siūlomo darbo užmokesčio dydį, tačiau agentūra tokio dydžio nepaskelbė, kyla pagrįstas klausimas, ar tikrai tokiu atveju galima būtent darbdavio administracinė atsakomybė.

Tiesioginė prieiga:

Kita vertus, net ir nubaudus darbdavį, jis tokiu atveju įgytų teisę LR civilinio kodekso nustatyta tvarka reikalauti žalos valstybei sumokėtos baudos atlyginimo iš darbuotojų paieškos agentūros.

Ar skelbiant apie galimą darbo užmokestį konkrečioje pozicijoje nebūtų pažeidžiama darbuotoju tapsiančio asmens duomenų apsauga?

Atleidus darbuotoja darbdavys sumoka minimuma, o prieda uz atlikta darba ne.

Šis klausimas gali būti aktualus dėl to, kad įmonės kolektyvo nariai pamatę darbo skelbimą konkrečiai interneto uždarbio įstatymai užimti ir vėliau priėmus darbuotoją į tokias pareigas žinotų, koks yra naujai priimto darbuotojo darbo užmokestis. Pirmiausia pažymėtina, kad konkretaus darbuotojo darbo pinigai turi būti uždirbti, nors paprastai nėra skelbiamas viešai, tačiau savaime nėra ypatingas asmens duomuo, kuris jokiais atvejais negalėtų būti viešinamas be asmens sutikimo.

Tuo labiau, kad darbdaviams teisinį pagrindą darbo užmokesčio viešinimui darbo skelbime įtvirtina imperatyvi DK nuostata. Antra, DK 25 str.

Individualios veiklos apskaitos programa + mokesčių skaičiuoklė EXWAY (MS Excel)

Taigi manytina, kad būsimo darbo užmokesčio bazinės dalies ribų nurodymas darbo skelbime neturėtų būti laikomas asmens duomenų saugojimo pažeidimu. Kokios yra galimos interneto uždarbio įstatymai užmokesčio ne skelbimo alternatyvos?

Kontaktai:

Siūlomo darbo užmokesčio viešas paskelbimas įneša skaidrumo, reikšmingo užtikrinant darbuotojų teises į teisingą apmokėjimą už darbą bei nediskriminavimą. Su naujuoju reglamentavimu kandidatas į darbo vietą turės galimybę lengviau apsispręsti, ar kandidatuoti į konkretaus interneto uždarbio įstatymai siūlomą darbo vietą, o esami darbdavio darbuotojai netgi įgys galimybę viešai pasitikrinti, ar dirbdami tokį patį lygiavertį darbą jie gauna vienodą darbo užmokestį.

1. Spausdinti m.
2. И Синего Доктора.

Kita vertus, yra svarstymų, kad DK 25 str. Pavyzdžiui, kad siūlomas darbo užmokestis yra nuo iki Eur neatskaičius mokesčių.

Atlyginimas

Iš tiesų reikia sutikti, kad darbdavys taip padaryti gali ir savaime tokiu būdu DK normos jis nepažeis. Tokiu atveju vienintelis klausimas yra tas, ar konkrečiai pareigybei nurodomo darbo užmokesčio ribos atitinka darbovietėje galiojančią darbo apmokėjimo sistemą, jeigu tokia sistema egzistuoja vadovaujantis DK str. Darbdavys darbo skelbime gali nurodyti vienokį darbo užmokestį, tačiau atrankos interneto uždarbio įstatymai darbo pokalbio metu individualiai su darbuotoju sulygti dėl kitokio darbo užmokesčio dydžio.

Darbuotojų lūkestis, žinoma, yra tas, kad skelbime nurodžius minimalią darbo užmokesčio ribą darbo pokalbio metu galima tartis tik dėl didesnio darbo užmokesčio. Tai, ko gero, būtų siekiamybė, tačiau atsižvelgiant į darbo santykių sutartinį pobūdį gali būti ir kitokių atvejų: pavyzdžiui, šalys susitars, kad darbuotojui bus mokamas mažesnis nei darbo skelbime nurodytas bazinis užmokestis, tačiau jis gaus papildomų naudų tokių kaip darbdavio lėšomis apmokamas sveikatos draudimas, sporto klubo narystė, telefoninių pokalbių kompensavimas ar kt.

Arba, tarkime, derybų dėl darbo sąlygų metu pats darbuotojas sieks, kad jo interneto uždarbio įstatymai darbo užmokesčio dalis būtų mažesnė, tačiau jam būtų taikoma palankesnė premijavimo sistema, susijusi su jo konkrečiu indėliu į darbą. Žinoma, jeigu būsimas darbuotojas pasirodo esąs tikrai geras kandidatas, pranokstantis pirminius lūkesčius, darbdavys visuomet gali individualiai susitarti ir dėl didesnio bazinio darbo užmokesčio nei tas, kuris buvo nurodytas darbo skelbime. Taigi naujasis DK pakeitimas turėtų įnešti daugiau skaidrumo darbuotojams renkantis darbą, tačiau interneto uždarbio įstatymai teisės normos taikymas ir praktika darbo rinkoje parodys realų tokio pasikeitimo veikimą.