Valdomos teisinės paslaugos - Teisinė rizika

Įmonių teisės pasirinkimo galimybės, Viešųjų pirkimų tarnyba teikia rekomendacijas dėl sutarčių terminų keitimo - gsmcentras.lt

Pateikta m. Remiantis šiuo reglamentu buvo sukurtos bendros Europos Sąjungos ES kolizinės normos, taikytinos regla- mento aprėpiamiems sutartiniams santykiams. Įsigaliojus reglamentui ES valstybių narių nacionalinės tarptautinės privatinės teisės normos pakeičiamos reglamento normomis jų taikymo apimtimi, nes reglamentas nustato teisės normas, kurios be 1 OL, L Netaikomas Jungtinei Karalystei ir Danijai. Joms ir toliau taikoma Romos konvencija.

Justinas Usonis, Augustina Martinėlytė. Taikytinos teisės darbo teisiniuose santykiuose Roma I reglamentas pakeitė m.

  1. Pro 1, Viešųjų pirkimų tarnyba toliau — Tarnyba yra paskelbusi Rekomendacijas dėl sutarčių terminų keitimo galimybiųtačiau sulaukia ir kitų klausimų klausimų dėl viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių vykdymo, keitimo ir ar nutraukimo, sankcijų tiekėjams taikymo esant paskelbtai ekstremaliai situacijai dėl koronaviruso COVID plitimo grėsmės.
  2. Viešųjų pirkimų tarnyba teikia rekomendacijas dėl sutarčių terminų keitimo - gsmcentras.lt
  3. Prekybos transliacija
  4. Pereiti ir parduoti pasirinkimo sandoriais
  5. Valdomos teisinės paslaugos - Teisinė rizika
  6. Pradinis » Naujienos » Iš socialinių įmonių galima įsigyti valymo, specializuoto ir paprasto skalbimo paslaugas bei kanceliarines prekes Iš socialinių įmonių galima įsigyti valymo, specializuoto ir paprasto skalbimo paslaugas bei kanceliarines prekes Publikuojama nuo - Naujienos Siekiant didinti perkančiųjų organizacijų pasirinkimo galimybes, CPO LT nuolat tobulina prekių, paslaugų ir darbų technines specifikacijas bei plečia asortimentą.

Šiame straipsnyje visas dėmesys skiriamas darbo sutartims taikytinos teisės problemoms, kylančioms dėl augančio darbuotojų tarptautinio judėjimo. Indivi- dualioms darbo sutartims įtvirtintas specialus taikytinos teisės nustatymo režimas skirtingų valstybių teismuose taikomas nevienodai.

Svarbu ir tai, kad po Roma I reglamento įsigaliojimo pasikeitė taikytinos teisės nustatymo individualioms darbo sutartims mechanizmas, o tai reiškia naujų reglamento taikymo problemų nacionali- niuose teismuose pradžią bei Teisingumo Teismo praktikos plėtojimą aiškinant reg- lamento nuostatas.

Viešųjų pirkimų tarnyba teikia rekomendacijas dėl sutarčių terminų keitimo

Įmonių teisės pasirinkimo galimybės tikslas — kaip užsidirbti lengvų, bet gerų pinigų darbo santykių šalių galimybes pasirinkti indi- vidualioms ką ot reiškia opcionuose sutartims taikytiną teisę pagal Roma I reglamentą.

Dėl šių priežasčių darbo sutartims taikomos specialios taisyklės. Pastarojo laikotarpio Lietuvos teisės mokslo darbuose atskiros mokslinės anali- zės dėl darbo santykiams taikytinos teisės, įmonių teisės pasirinkimo galimybės pat ir socialinės apsaugos teisiniams santykiams nebuvo atlikta.

Anksčiau šias problemas nagrinėjo Balys Undzėnas3, Pau- lius Jurčys4. Užsienio literatūroje5 individualioms darbo sutartims taikytinos teisės 2 OL, L Tarptautiniams darbo santykiams taikytinos teisės problema. Romos I reglamento dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės projektas: kita to paties medalio pusė?

be indėlių premijų prekybos dvejetainiai variantai nuo 1 min

International and Comparative Law Quarterly [interaktyvus]. Employment Contracts under Article 8 of the Rome I regulation. Ferrari, F. Rome I Regulation. Convergence and divergence in private international law - liber amicorum. Torga, M. Party autonomy in private International law as a tool for converging national law [interkatyvus]. Rome I: an update on the law applicable to contractual obligations in Europe. Employment contracts and the Rome convention: the Koelzsch ruling of the european palapinių tarpininkai of justice [interaktyvus].

Iki tol užsienio teisinėje literatūroje buvo aptariamas taikytinos teisės darbo sutartims nustatymas pagal Romos konven- įmonių teisės pasirinkimo galimybės, tačiau, kaip minėta, reglamente įtvirtinti nauji kriterijai lėmė daug pokyčių tiek praktikoje, tiek teorijoje. Šalių autonomijos principo pripažinimas ir vystymasis Apskritai kalbant apie šalių autonomiją sutartiniuose santykiuose galima pa- sakyti, kad tai nėra naujas principas nacionalinėse bei tarptautinės teisės sistemose.

Šalių autonomijos principas tarptautinėje privatinėje teisėje kyla iš plataus sutarties laisvės principo7. Sutarties šalys gali susitarti, kuri teisė reguliuos jų tarpusavio tei- ses ir pareigas. Šalių teisė pasirinkti taikytiną teisę tarptautinėje privatinėje įmonių teisės pasirinkimo galimybės atsirado kaip priešprieša lex loci contractus doktrinai, pagal kurią įmonių teisės pasirinkimo galimybės taikytina teisė tos valstybės, kurioje sutartis sudaryta9.

Šiuolaikinėje kolizijų teisėje šalių teisė rinktis lex contractus buvo perkelta ir į valstybių nacionalinius teisės aktus bei susi- laukė įmonių teisės pasirinkimo galimybės tarptautinės bendruomenės pritarimo Europoje šalių autonomijos principas dėl individualių darbo sutarčių, ir ne tik, pirmiausiai įtvirtintas Romos konvencijoje dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės.

Nusipirkti bitkoinų už be grynųjų eurų of private international law relating to contractual obligations [interaktyvus].

Taikytinos teisės pasirinkimo darbo teisiniuose santykiuose galimybės pagal “Roma I” reglamentą

In Emory International Law Review [interaktyvus]. Tuo pat metu, kai buvo rengiama Romos konvencija, Europos Komisija rengė kitą tarptautinės privatinės teisės aktą, skirtą re- guliuoti išimtinai su darbo teisiniais santykiais susijusias kolizijų sprendimų taisyk- les. Reglamento projekte darbo sutarčiai taikytina teisė nu- statoma pagal darbuotojo įprastą darbo vietą.

Jūrininkams taikytina teisė nustatoma remiantis laivo vėliavos principu, darbuotojams, dirbantiems tarptautinio transporto srityje, taikoma teisė valstybės, kurioje yra įdarbinančios įmonės registruota buvei- nė, padalinys ar atstovybė, kurios įdarbina darbuotoją.

Reglamento projekte nebuvo nuostatų, numatančių kriterijus, kuriais remiantis būtų nustatoma taikytina teisė, kai darbuotojas neturi įprastos darbo vietos.

Šalių valios autonomijos principas buvo ribojamas nustatant, jog tik tam tikri darbuotojai turi galimybę susitarti dėl taikyti- nos teisės. Kaip matyti, šios teisinės priemonės įmonių teisės pasirinkimo galimybės ir reglamento projektaspretenduojančios nustatyti kolizijų šalinimo būdus darbo teisiniuose santykiuose, nustatė iš esmės skirtingas taisykles.

Akivaizdu, kad dviejų teisinių priemonių, skir- tingai reguliuojančių tuos pačius teisinius santykius, priėmimas suponavo jų prakti- nio taikymo ir aiškinimo sunkumus bei tikras anomalijas Roma I reglamentas įtvirtina dvigubą darbo sutartims taikytinos teisės nustaty- mo režimą.

Pirma, kaip ir Romos konvencijoje, Roma I reglamente pirmenybė teikia- ma šalių autonomijai rinktis taikytiną teisę. Antra, reglamento nuostatose silpnesnė darbuotojo padėtis atsispindi kaip tiesioginis nurodymas, kad susitariančios įmonių teisės pasirinkimo galimybės negali išvengti atitinkamų nacionalinių imperatyvių normų taikymo.

Šalių autonomijos principas darbo teisiniuose santykiuose pagal Roma I reglamentą Roma I reglamente, kaip ir Romos konvencijoje, įtvirtinta, kad kilus teisės koli- zijai darbo teisiniuose santykiuose, visų pirma, reikėtų remtis pagrindiniu susiejimo 11 Plačiau apie Romos konvencijos paruošiamuosius darbus žr. Świątkowski, A.

  • Pasirinkimo pagrindinės sąvokos
  • VPT rekomendacijos dėl sutarčių terminų keitimo galimybių (papildyta) – Teisė profesionaliai
  • Tęstinės teisinės paslaugos už fiksuotą prenumeratos mokestį Allaw® -iniciatyvus teisinis aptarnavimas siekiantiems auginti stipresnį verslą Skirtas užtikrinti įmonėms ir jų grupėms teisinės funkcijos efektyvumą, teisinių paslaugų kainos nuspėjamumą ir teisinę gerovę.
  • Pasirinkimo sandorio priemoka

Taip pat Diamond, A. Šis principas suteikia darbo sutarties ša- lims pasirinkimo laisvę nustatyti sutarčiai taikytiną teisę. Roma I reglamento 8 straipsnio 1 dalis numato, jog darbo sutarčiai taikoma pa- gal 3 straipsnį šalių pasirinkta teisė. Roma I reglamento, kaip ir Romos konvencijos, 3 straipsnyje įtvirtinta, kad sutarčiai taikoma šalių pasirinkta teisė ir kad pasirinkimas turi būti tiksliai išreikštas arba aiškiai parodytas sutarties sąlygomis ar bylos aplinky- bėmis.

Bylos 89 straipsnis. Pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties keitimas jų galiojimo laikotarpiu 1. Pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros pagal šį įstatymą, kai yra bent vienas iš šių atvejų: 1 kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo piniginę vertę, iš anksto buvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotas pirkimo dokumentuose nustatant pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties peržiūros, įskaitant kainos indeksavimą, atlyginimų darbuotojams peržiūrą, sąlygas ar pasirinkimo galimybes, įskaitant sutarties termino, perkamų kiekių, apimties, objekto pakeitimą. Pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta galimų pakeitimų ar pasirinkimo galimybių apimtis, pobūdis ir aplinkybės, kuriomis tai gali būti atliekama. Neleidžiami įmonių teisės pasirinkimo galimybės pakeitimai ar pasirinkimo galimybės, dėl kurių iš esmės pasikeistų pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdis; 2 05 30 įstatymu Nr.

Šalys gali pasirinkti visai sutarčiai ar tik jos daliai įmonių teisės pasirinkimo galimybės teisę. Kaip matyti, šiose nuostatose nedetalizuojama bei neišskiriama, kokiais atvejais ir kurios valstybės teisę šalys gali pasirinkti. Klausimai dėl Roma I reglamente įtvirtinto šalių autonomijos principo įmonių teisės pasirinkimo galimybės santykiuose ir ne tik turinio kyla ne tik analizuojant reglamento nuostatas, bet ir todėl, įmonių teisės pasirinkimo galimybės skirtingų valstybių teisės sistemose šalių autonomijos principas aiškinamas nevienodai.

Pavyzdžiui, numatoma, kad teisė rinktis taikytiną teisę gali būti įgyven- dinta tik jei sutartis yra tarptautinio pobūdžio arba įstatyme numatoma, jog šalys turi teisę pasirinkti iš kelių alternatyvių teisės sistemų Analizuojant reglamento, kaip visuotinai ir tiesiogiai taikomo ES antrinės teisės akto, nuostatas, svarbus vienodas jų aiškinimas visose valstybėse narėse.

Siekiant atsakyti į anksčiau užduotus įmonių teisės pasirinkimo galimybės, toliau pateikiama keletas prak- tinių šalių autonomijos principo įgyvendinimo pavyzdžių, kurie vertinami Roma I reglamento nuostatų atžvilgiu: 1 Vokietijos įmonė įdarbina Liuksemburgo pilietį darbui Vokietijoje.

Darbo sutarties šalys pasirenka sutarčiai taikyti Vokietijos įmonių teisės pasirinkimo galimybės. Šiuo atveju dvie- jų skirtingų valstybių asmenys, sudarantys darbo sutartį, pasirenka vieną iš dviejų, t. Šiuo atveju tos pačios valstybės asmenys pasirenka kitos, su sutartimi nesusijusios, valstybės teisę. Šiuo atveju dviejų skirtingų valstybių as- menys pasirenka trečios, su sutartimi nesusijusios, valstybės teisę.

Šalys pasirenka sutarčiai taikyti Baltarusijos teisę. Šiuo atveju tos pačios valstybės asmenys pasirenka darbo sutarčiai taikyti ne ES valstybės narės teisę. Nurodytos situacijos yra skirtingos, visų pirma, dėl to, kad jose skirtingai pasi- reiškia užsienio elementas. Pirmuoju 1 atveju darbo santykiai yra tarptautinio po- būdžio, tarp šalių pasirinktos teisės ir darbo santykių yra teisinis ryšys.

Šiuo atveju pasirinkimo laisvės prasme kyla mažiausiai problemų. Tačiau gali būti, kad šalys ren- kasi sutarčiai taikyti kitos valstybės teisę, net jeigu darbo santykiai nėra tarptautinio pobūdžio. Pavyzdžiui, antruoju 2 atveju vienintelis užsienio elementas yra tai, kad šalys sutarčiai taikyti pasirinko kitos valstybės teisę, nors darbo santykiai susiklosto vienoje valstybėje.

Kita vertus, šalys kaip lex contractus gali pasirinkti teisę, neturinčią jokio ryšio su sutartimi, ir tada, kai darbo santykiai yra tarptautinio pobūdžio. Pavyz- džiui, trečiuoju 3 atveju ypatumas yra tas, jog nors darbo santykiai yra tarptautinio pobūdžio, tačiau šalys pasirenka taikyti su sutartimi nesusijusios, trečios, valstybės teisę. Antrame 2 ir trečiame 3 pavyzdžiuose minėtas situacijas sieja tai, kad pasi- rinkta taikyti įmonių teisės pasirinkimo galimybės nėra susijusi su sutartimis, nepriklausomai nuo to, ar darbuotojas ir darbdavys įmonių teisės pasirinkimo galimybės tos pačios valstybės asmenys, ar ne.

įmonių teisės pasirinkimo galimybės robotai internete be investicijų 2020 roko

Ketvirtuoju 4 atveju šalys pasi- renka darbo sutarčiai taikyti ne ES valstybės narės, t. Baltarusijos, teisę. Taigi, visais nurodytais atvejais šalys naudojasi šalių valios autonomijos prin- cipu, tačiau ne visais atvejais šalių tarpusavio santykiai yra tarptautinio pobūdžio.

Taip pat ne visais atvejais įmonių teisės pasirinkimo galimybės sutartis turi ryšį su pasirinkta teise. Ar galimi tokie susitarimai ir kaip jie būtų vertinami reglamento nuostatų kontekste? Giuliano ir P. Nepaneigsime, jog visose išsivysčiusiose valstybėse šalių autonomijos princi- pas yra bendrai pripažįstama norma Tačiau analizuojant atskirų valstybių naciona- linę teisę, teismų praktiką bei doktriną galima skirti dvi šalių autonomijos principo aiškinimo kryptis.

Pirmoji kryptis Lietuva ir daugelis kitų Europos šalių pasireiškia tuo, jog sutarties šalys yra pasirinkimo ir pasirinkimo sandoriai laisvos ir gali pasirinkti sutarčiai taikytiną teisę, 17 Giuliano, M. Report on the Convention on the law applicable to contractual obligations. Antroji kryptis Lenkija, Vokietija pasireiškia tuo, jog sutarties šalys gali įgyvendinti pasi- rinkimo laisvę, kai sutartiniai santykiai yra tarptautinio pobūdžio, ir tarp valstybės, kurios teisė pasirenkama, bei sutarties yra objektyvus ryšys.

Be to, kai kurių valstybių įstatymuose numatyta, kad šalys gali pasirinkti tik tam tikros valstybės teisę Pavyzdžiui, Lenkijos tarptautinės privatinės teisės akto 25 1 straipsnyje numa- tyta, kad šalys gali pasirinkti sutarčiai taikytiną teisę, jeigu ši yra susijusi su sutartinė- mis prievolėmis.

Tai įmonių teisės pasirinkimo galimybės, kad norint taip pasirinkti, tarp sutarties ir valstybės turi būti teisinis ryšys. Be to, pasirinkimas galimas tada, kai šalių santykiai yra tarptauti- nio pobūdžio.

Allaw® -iniciatyvus teisinis aptarnavimas siekiantiems auginti stipresnį verslą

Vokietijos įvadinio civilinio kodekso įstatymo 1 1 straipsnyje numa- tyta, kad teisė rinktis taikytiną teisę gali būti įgyvendinta tik jei sutartis yra tarptau- tinio pobūdžio. Tačiau žymiausi Vokietijos tarptautinės teisės mokslininkai nurodo, kad pastarasis reikalavimas nėra itin reikšmingas Pavyzdžiui, Jungtinių Amerikos Valstijų tarptautinės privatinės teisės aktai taip pat reikalauja ryšio tarp sutarties ir pasirenkamos valstybės teisės Roma I reglamente įtvirtinta bendra taisyklė, pagal kurią šalims suteikiama iš esmės neribota laisvė pasirinkti teisę, kuri reguliuos jų sutartinius santykius.

Šalys yra laisvos susitarti dėl taikytinos teisės nesvarbu, ar ta teisė yra Europos Sąjungos valstybės narės Be to, šalys gali susitarti, kad atskiroms sutarties sąlygoms bus tai- koma skirtinga teisė.

visų realių pajamų rūšių internete

Teisės mokslininkai vieningai sutaria, jog Roma I reglamentas suteikia šalims teisę pasirinkti sutarčiai taikyti bet kurios valstybės teisę, net jeigu ji neturi jokio ryšio su sutartimi, tačiau atrodo tinkamiausia reguliuoti šalių tarpu- savio santykius. Šalys, 19 Paminėtina tai, kad vienose valstybėse tarptautinės privatinės teisės nuostatos reguliuojamos priimant atskirą įstatymą pvz. Helmut, H. Party Autonomy. London: Sweet and Maxwell,p. Bonomi, A. Susitarimo priežastys bei nauda gali būti žinoma tik pačioms šalims.

Manytina, kad pagal reglamentą šalys gali rinktis teisę, kuri neturi jokio ryšio su sutartimi. Visų pirma, reglamente nėra numatyta, kad pasirinkimas galimas tik tada, kai tarp sutarties ir valstybės yra teisinis ryšys. Antra, reglamentas visišką pasirinkimo laisvę apriboja nustatant konkrečius bendrus ir specialius ribojimus darbo sutartims galioja specialus dvigubas režimas — šalims suteikiama pasirinkimo laisvė, tačiau ji ribojama pareiga taikyti imperatyvias nuostatas teisės, kuri objektyviai būtų taikoma nesant šalių pasirinkimo.

Jeigu būtų ryšio tarp sutarties ir valstybės reikalavimas, kam tada būtų reikalingi kiti apribojimai? Juk reglamente įtvirtinti ribojimai skirti tam, kad šalys tam tikrais atvejais neišvengtų imperatyvių nuostatų tos teisės, kuri yra labiausiai susijusi su sutartimi.

Taigi abiejų rūšių ribojimų įtvirtinimas būtų priešta- ringas. Norint taikyti reglamentą, reikia, kad santykiuose atsirastų teisės kolizija. Dokt- rinoje teigiama, kad teisės kolizija teisiniuose santykiuose atsiranda tuomet, kai jie susiję daugiau nei su vienos valstybės teisės sistema darbo užsidirbti pinigų laiku pretenduoja regu- liuoti daugiau nei vienos valstybės teisės nuostatos. Kitais žodžiais tariant, kolizija įmonių teisės pasirinkimo galimybės tada, kai sutartiniuose santykiuose pasireiškia užsienio tarptautinis elementas Lagarde savo pranešime nurodo, kad užsienio elementą gali reikšti tai, kad viena ar visos sutarties šalys yra užsienio piliečiai arba jų nuolatinė gyve- namoji vieta yra kitoje valstybėje; tai, kad sutartis sudaryta arba turi įmonių teisės pasirinkimo galimybės vykdoma kitoje valstybėje Analogiškus kriterijus nustatant užsienio elementą mini ir Lietu- vos teismų praktika bei doktrina.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinimą, ginčo santykis pripažįstamas turinčiu tarptautinį užsienio elementą, kai yra bent viena iš šių aplinkybių: viena iš bylos šalių yra užsienio asmuo, ginčo objektas yra už- sienyje, juridinis faktas, kurio pagrindu atsirado, pasikeitė ar pasibaigė šalių įmonių teisės pasirinkimo galimybės santykiai, įvyko ar buvo atliktas užsienio valstybėje ir kt.

Galima sakyti, kad toks užsienio elemento aiškinimas teismų praktikoje bei doktrinoje yra itin platus.

įmonių teisės pasirinkimo galimybės

Kita vertus, teisės kolizija darbo santykiuose gali kilti ir tada, kai visi darbo su- tarties elementai yra susiję tik su viena valstybe, tačiau šalys numato, kad taikys kitos 24 Mikekėnas, V. Tarptautinės privatinės teisės įvadas. Vilnius: Justitia,p. Teismų praktika. Darbo teisė.

VPT rekomendacijos dėl sutarčių terminų keitimo galimybių (papildyta)

Vilnius: Teisinės informacijos centras,p. Jeigu reglamentas taikomas teisės kolizijos atvejais, o teisės kolizijas suprasime tik kaip situacijas, kuriose pasireiškia užsienio elementas, kyla klausimas, ar 2 pavyzdyje minėta situacija su Liuksemburgu patenka į Roma I reglamento tai- kymo sritį. Juk darbo santykiai minėtoje situacijoje iš esmės nėra tarptautinio pobū- džio neturi užsienio elementokadangi visi su sutartimi susiję įmonių teisės pasirinkimo galimybės lokalizuoti vienoje valstybėje.

Teisės doktrinoje išreiškiama ir kita nuomonė, kad šalių pasirinkimas taikyti kitos valstybės teisę, visiems kitiems sutarties elementams esant vienoje valstybėje, pats savaime reiškia tarptautinį santykių pobūdį teisės koliziją byloje Su nuomone, kad vien tik šalių pasirinkimas patvirtina užsienio elemento buvimą, nenorėtume sutik- ti, kadangi tokiu atveju nėra nei subjektinio, nei objektinio užsienio elemento.

Tai reiškia, kad objektyviai santykiuose neegzistuoja įmonių teisės pasirinkimo galimybės elemento, užsienio teisė tokiu atveju pasirinkta, nes šalys turi tokią galimybę. Visų pirma, dėl to, kad Roma I reglamento 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai visi kiti si- tuacijai svarbūs elementai pasirinkimo metu yra kitoje valstybėje nei ta, kurios teisė pasirinkta, šalių pasirinkimas neturi kliudyti taikyti tos kitos valstybės teisės nuosta- tų, nuo kurių negali būti nukrypstama sutartimi.

Anksčiau minėtame 2 pavyzdyje pateiktos faktinės aplinkybės visiškai atitinka reglamento 3 straipsnio 3 dalies nuosta- tą. Priešingu atveju, susidarytų situacija, kad šalims draudžiama pasirinkti teisę, kuri nėra susijusi su sutartimi, tačiau tuo pat metu reglamente būtų nustatomos taisyklės, kaip spręsti teisės kolizijos problemas, kai minėtas pasirinkimas yra įgyvendintas.

Antra, Roma I reglamentas taikomas teisės kolizijos atvejais sutartinėms prievolėms civilinėse ir komercinėse bylose taigi ir darbo teisinių santykių bylose.

Reglamente nėra pateikiama teisės kolizijos sąvoka bei nedetalizuojama, kokiais konkrečiai teisės kolizijos atvejais taikytinas reglamentas.

Konvencijoje netgi numatyta, kad ji taikoma esant bet kuriai situacijai, kuri susijusi su skirtingų valstybių teisės įmonių teisės pasirinkimo galimybės. Taigi reglamentas turėtų būti taikomas ir tada, kai visi sutarties elementai yra vienoje vals- tybėje ar pasirinkta teisė neturi jokio ryšio su sutartimi. Teisės literatūroje yra nuomonių, kad užsienio elemento paieškos sutartiniuose santykiuose iš sviridovo prekybos cechas neturėtų būti vykdomos Vis dėlto situacijos, kai darbo sutarties šalys rinksis kitos valstybės teisę, kai santykiai įmonių teisės pasirinkimo galimybės su viena valstybe, bus daug re- 28 Behr, V.

patikimiausia programa užsidirbti pinigų internete

Oxford Journal of Legal Studies [interaktyvus].